Balandžio 2d. Jonavos pradinė mokykla sulaukė neįprastų ilgai lauktų svečių. Vaikučius aplankė „SOS gyvūnų“ vadovė Ilona ir dvi žavios jos „asistentės“ – kalytės: trikojė Nika ir mažoji Linda.
Kol Ilona pasiruošė Gerumo pamokėlei, keturkojės „asistentės“ drąsiai vaikščiojo tarp šurmuliuojančių mokinių ir smalsiai apžiūrinėdamos vaikų paruoštas gausias dovanėles. Mokiniai gyvūnams dovanojo maisto, higienos priemonių. Susirinkusius labai sudomino ir sujaudino Nikos letenėlės praradimo istorija. Mažieji smalsuoliai negalėjo patikėti, kad tokia nuostabiai graži ir draugiška Linda kažkada buvo labai purvina ir bjauri. Ilona papasakojo, kad ir luošas gyvūnas, kaip Nika, gali gyventi ir būti laimingas, kai šalia yra geros širdies žmogus; kad kiekvienas purvinas gyvūnas gali tapti nuostabaus grožio augintiniu, tik reikia truputėlio pastangų – išmaudyti, pavalgydinti ir niekada nebepaleisti. Paklausti, kaip elgtųsi grįžę namo ir radę raštelį „Tu nebeturi namų“ vaikai labai susirūpino ir tarėsi, kur reikia skambinti ir kur kreiptis pagalbos. Mažieji susimąstė išgirdę, kad gyvūnėliai neturi ir negali niekam paskambinti, ir nežino kur eiti ieškoti išsigelbėjimo. Taip mokinukai sužinojo, kas yra gyvūnų prieglauda ir kuo ji užsiima, pažiūrėjo filmuką, kaip prieglauda statoma ir kaip ten eina dienos. Pradinukai klausinėjo Ilonos apie gyvūnus ir jų gyvenimą, noriai ir entuziastingai vienas paskui kitą pasakojo, kaip jie su tėveliais gelbėjo rastus nuskriaustus gyvūnus. Toji valandėlė pralėkė labai greitai, daug klausimų vaikai nespėjo užduoti, daug savo istorijų nespėjo papasakoti. Bet ateis rytojus, jie susirinks vėl mokyklėlėje ir galbūt vienas kitam pasipasakos apie rastus ir išgelbėtus keturkojus, pratęsdami gerumo pamokėlę į gerumo dieną – gerumo savaitę – gerumo gyvenimą. Labai tikiuosi, kad šios minutės paliks jų širdelėse pėdsaką, kad jie visą gyvenimą prisimins Nikos švelnumą, Lindos žaismingumą ir Ilonos žodžius, kad kiekvienas iš jų gali padaryti stebuklą – išgelbėti gyvybę.
„SOS gyvūnų“ vadovė Ilona